Atvejų analizės

Į mane kreipėsi pacientė ieškodama pagalbos dėl 22-ojo danties sveikatos problemų – moteris pasakojo, kad prieš keletą metų susidūrus su rimtu patinimu gomurio srityje jai buvo atliktas endodontinis gydymas, o vėliau pergydymas, tačiau šios procedūros nepadėjo pasiekti efektyvių rezultatų. Vizito metu atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą pastebėjau didelį kaulinės destrukcijos židinį po danties šaknimi, apėmusį netgi greta esančius dantis. Įvertinus situacijos sudėtingumą, kartu su paciente aptarėme galimą gydymo prognozę, visas įmanomas alternatyvas, kaštus bei nusprendėme, jog geriausia išsaugoti dantį, taikant endodontinės mikrochirurgijos procedūrą.

Operaciją atlikus pažangių technologijų pagalba ir pateikus rekomendacijas gijimo laikotarpiui, po 3 mėnesių atlikau kompiuterinės tomografijos pakartotinį tyrimą – rezultatai džiugino. Išanalizavus gautus duomenis pastebėjau, kad kaulinis audinys pradėjo atsinaujinti. Tai ne tik pagerino pacientės sveikatos būklę, bet ir parodė, kad tinkamai parinktas gydymo metodas bei sėkmingas tarpusavio bendradarbiavimas pasiteisino.

Pacientė atvyko pirminei konsultacijai dėl 37-ojo danties gydymo galimybių – ji pasakojo, kad prieš savaitę pajuto pirmuosius skausmus, kurie greitai peraugo į tinimą, o vėliau pasireiškė ir nemalonus tirpimo jausmas apatinio žandikaulio apatinės lūpos kampe bei pačioje lūpoje. Šie simptomai rodė, jog situacija gali būti sudėtinga, todėl reikėjo išsamiai įvertinti danties būklę bei aplinkinius audinius.

Pacientė nuvykusi pas savo gydytoją sužinojo, kad šaknis projektuojasi apatinio žandikaulio nervo kanale – kaip žinoma, tokių dantų gydymas yra itin sudėtingas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo bei didelio atidumo. Kartu aptarusios galimas gydymo prognozes, kylančias rizikas, komplikacijas ir alternatyvas, nusprendėme taikyti endodontinį gydymą, siekiant išsaugoti dantį, atkurti normalų nervo funkcionalumą.

Nors procedūra buvo sudėtinga, tačiau šiai dienai tiek aš, tiek pacientė džiaugiamės sėkmingais gydymo rezultais, praėjusiais nemaloniais simptomais bei atitirpusia apatinio žandikaulio lūpa. Šis atvejis dar kartą patvirtino, jog detali diagnostika, kruopštus planavimas bei tarpusavio komunikacija yra kertinis veiksnys, padedantis spręsti įvairias sveikatos problemas.

Į mane kreipėsi pacientė dėl 36-ojo danties problemų, diskomforto kramtant maistą, nuolatinio maudimo pojūčio ir nemalonaus jausmo tarsi dantis būtų šiek tiek pakeltas. Moteris pasakojo, kad prieš 6 metus dantis buvo pergydytas endodontiškai, o pirmojo gydymo metu panaudotas rezorcino užpildas – medžiaga, kuri anksčiau buvo plačiai naudojama, tačiau dėl savo toksiškų savybių sukelianti įvairių sutrikimų, komplikacijų.

Atsižvelgdama į esamus simptomus supratau, kad dantis vis dar yra infekuotas ir reikalauja tolesnio gydymo, todėl pirmiausiai, siekiant įvertinti realią situaciją, pasitelkiau kompiuterinę tomografiją. Išanalizavusi gautus šio tyrimo duomenis pastebėjau periapikalinius pakitimus po mediobukaline šaknimi, kurie ir buvo pagrindinė diskomforto priežastis.

Kartu su paciente aptarusios gydymo alternatyvas, nusprendėme atlikti mikrochirurginį gydymą, padėjusį kokybiškai pašalinti infekcijos židinį. Vėliau, praėjus daugiau nei 3 mėnesiams, atlikus kontrolinę nuotrauką, jau stebėjome gijimo rezultatus bei išnykusius simptomus, komfortą.

Pacientė atvyko konsultacijai dėl 12-ojo danties endodontinio gydymo – pirminės apžiūros metu buvo nuimti seni vainikėliai, kurie ne tik apsunkino realios būklės įvertinimą, bet ir potencialiai slėpė itin rimtas problemas. Pašalinus restauracijas, pastebėjau gilius kariozinius pažeidimus, susisiekiančius netgi iki dantų šaknų.

Atlikus išsamius rentgenologinius tyrimus paaiškėjo ir daugiau svarbių aspektų – buvo stebimi periapikaliniai pakitimai ir dantų šaknų kanaluose esantys užpildai, kurie nesiekė danties viršūnės. Tai aiškiai signalizavo apie uždegiminį procesą, kuriam sustabdyti reikėjo kokybiško, tikslaus bei profesionalaus gydymo.

Pradėjus endodontinį gydymą paaiškėjo, kad situacija yra kur kas sudėtingesnė, nei atrodė iš pradžių, kadangi šaknies viduje buvo rastas rezorcino formalino užpildas bei keli papildomi kanalai – tai, kas šiems dantims nebūdinga. Tačiau sėkmingai pašalinus užpildą ir išvalius kanalus, pasiekėme džiuginančių rezultatų, užtikrinančių pacientės gerą savijautą.

Į pirminę konsultaciją atvykęs pacientas skundėsi danties nervo uždegimui būdinga simptomatika, pasireiškiančia vakarais/naktimis intensyvėjančiu skausmu, kurio nepadeda numalšinti netgi medikamentai. Atlikus išsamų ištyrimą pastebėjau, kad esama gilių ėduonies pažeidimų, susisiekiančių su pulpos kameros ragu, o rentgenologiniai duomenys parodė perio plyšio praplatėjimą, signalizuojantį apie infekciją aplink šaknų viršūnes.

Siekiant problemą išspręsti tinkamai pirmiausiai buvo atliktas chemomechaninis šaknų kanalų sistemos paruošimas – šios procedūros metu kruopščiai pašalinau infekuotus audinius, juos dezinfekavau. Taip pat taikiau kalcio hidroksido terapiją, padedančią sumažinti uždegimą bei paruošti kanalus plombavimui. Vėliau buvo stebimas minkštasis užpildas viršutinėse deltose, lateriniuose kanaluose.

Atlikus gydymą, su pacientu numatėme kontrolinį vizitą po 6 mėnesių, siekiant įvertinti pasiektus rezultatus ir įsitikinti, kad uždegimas neatsinaujino. Taip pat aptarėme būtinybę dantį protezuoti, kadangi tokia stipri infekcija reikalauja papildomos apsaugos, norint išvengti galimų komplikacijų.

Pacientas atvyko 35-ojo danties gydymui – skundėsi skausmingu prikandimu, patinimu apatiniame žandikaulyje, ramybės metu kankinančiu diskomfortu, kurį jau trečią dieną malšina paskirtais medikamentais. Klinikinę būklę įvertinus intraoraliai, buvo stebimas tinimas minkštųjų audinių srityje, danties padidėjęs jautrumas perkusijai, palpacijai. Nors paslankumo nesama, tačiau kietieji danties audiniai giliai pažeisti ėduonies, pulpa nekrozavusi, o jos kameros ekspozicija seilėse. Taip pat rentgenologiškai stebimas didelis kaulinės destrukcijos židinys po šaknies viršūnėmis.

Pacientui buvo atliktas 2 vizitų endodontinis gydymas – sugydyti karioziniai audiniai, atstatant šonines danties sieneles ir suformuojant endodontinę ertmę, redukuota okliuzija. Jau po pirmojo vizito praėjus parai, pacientas nurodė palengvėjimą, rimstančius simptomus. Dantis stebėjimo laikotarpiu buvo atstatytas stiklo pluošto kaiščiu bei laikinu vainikėliu.

Po 6 mėnesių jau stebime puikius gijimo rezultatus ir laukiame nuolatinės cirkonio keramikos restauracijos. Siekiant stebėti paciento būklę, pirmuosius metus kas 6 mėnesius taip pat atliekame danties apžiūrą.

Konsultacijai atvyko pacientas dėl priekinio danties gydymo – nors skausmo nenurodė, tačiau iš surinktos anamnezės paaiškėjo, kad dantis kažkada buvo lūžęs ir vėliau atkurtas plombine restauracija. Po kurio laiko prasidėjus nemaloniems pojūčiams, pradėti vartoti medikamentai, padėję numalšinti skausmą. Praėjus keliems metams atsiradus fistulei ir dėl to pasitelkus endodontinį gydymą, buvo stebimas pirminis gijimas, į šaknį įdėtas stiklo pluošto kaištis, planuotas protezavimas, tačiau fistulė atsirado ir vėl.

Gydytoja pacientą atsiuntė pas mane – pirminės apžiūros metu pastebėjau, kad dantis buvo nejautrus perkusijai, palpacijai, nepaslankus, kišenės fiziologinėse ribose. Įvertinus klinikinę situaciją rentgenologiškai, aptikau kaulinį defektą apikalinėje dalyje, fistulė taip pat buvo aktyvi.

Problemai spręsti pasitelkiau endodontinės mikrochirurgijos procedūrą, po kurios praėjus keturiems mėnesiams rentgeno aparato pagalba stebėjome kaulinio audinio atsinaujinimą, sveikstančius minkštuosius audinius, išnykusią fistulę. Sugrąžinus dančiui kramtymo funkciją, tęsiamas protezavimas.